Renkantis apdailą grindims ir sienoms dažniausiai klystama ne dėl spalvos ar raštų, o dėl techninių savybių. Kai lentynose stovi šimtai modelių, o plytelės atrodo panašiai, akis krypsta į dizainą. Pirkėjai neįvertina atsparumo dilimui, slidumo klasės, partijos numerio ir atsargos kiekio. Šios klaidos išryškėja ne parduotuvėje, o po pusmečio ar metų – kai jau per vėlu ką nors keisti be remonto.
Toliau apžvelgiamos dažniausios klaidos ir paprasti būdai, kaip jų išvengti.
1 klaida. Sienoms skirta danga klojama ant grindų
Sienoms skirtos plytelės dažnai būna plonesnės, porėtesnės ir neturi atsparumo dilimui. Ant grindų jos greitai nusitrina, ypač prieškambaryje ar virtuvėje.
Glazūruotoms plytelėms atsparumas dilimui žymimas PEI klase nuo I iki V. Gyvenamosioms patalpoms paprastai rekomenduojama ne žemesnė nei III klasė. Prieškambariui ir intensyviai naudojamoms zonoms tinka IV klasė. Akmens masės plytelės, kurių raštas eina per visą storį, nusitrynusios atrodo beveik taip pat, kaip naujos.
2 klaida. Neįvertinamas slidumas
Blizgi plytelė vonioje atrodo įspūdingai tol, kol ant jos neužlašėja vandens. Slidumas žymimas R klase nuo R9 iki R13: kuo didesnis skaičius, tuo grindys mažiau slidžios. Dušo zonoje, lauko laiptuose ir terasose verta rinktis matines plyteles, kurių klasė bent R10–R11.
Dar vienas niuansas: dušo grindims dažnai parenkamos mažesnio formato plytelės ar mozaika. Kuo daugiau siūlių, tuo geresnis sukibimas po kojomis ir lengviau suformuoti nuolydį link trapo.
3 klaida. Nepatikrinama partija ir kalibras
Ant kiekvienos dėžės nurodytas partijos, atspalvio ir kalibro kodas. Net tas pats modelis skirtingose partijose gali šiek tiek skirtis spalva ar matmenimis, tik vienos dėžės ribose to nesimato. Jei trūkstamą kiekį perkate po mėnesio, gali tekti klijuoti kitos partijos plyteles, ir skirtumas bus matomas.
Todėl visą kiekį verta pirkti iš karto ir prieš klojant patikrinti, ar visose dėžėse sutampa kodai.
4 klaida. Perkama be atsargos
Standartiniam klojimui paprastai reikia 10 % atsargos, o įstrižai ar sudėtingu raštu klojant – 15 % ir daugiau. Atsargai priklauso ir kelios plytelės, kurias verta pasilikti ateičiai. Jei po kelerių metų teks pakeisti vieną suskilusią plytelę, tokio paties atspalvio greičiausiai nebebus.
5 klaida. Netinkami klijai
Klijų pasirinkimas priklauso nuo plytelių ir pagrindo. Klijai žymimi pagal EN 12004 standartą: C1 – įprasti cementiniai, C2 – geresnio sukibimo. Papildomas žymuo S1 ar S2 rodo, kad klijai elastingi, t. y. deformuojasi.
Elastingi klijai būtini ant šildomų grindų, ant medinių ar gipso kartono pagrindų bei klojant didelio formato plyteles. Šie pagrindai plečiasi ir traukiasi, todėl kieti klijai ilgainiui atšoka.
6 klaida. Didelis formatas be pasiruošimo
Didelio formato plytelės (60×120 cm ir didesnės) sumažina siūlių skaičių ir atrodo moderniai. Tačiau joms reikia itin lygaus pagrindo, nes kiekvienas nelygumas išryškėja kaip „laiptelis“ tarp gretimų plytelių.
Klijuojant tokias plyteles klijai tepami ir ant pagrindo, ir ant plytelės nugarėlės. Meistrai dažnai naudoja lyginimo sistemas su spaustukais. Jei pagrindas kreivas, pirmiausia jį reikia išlyginti, o ne tikėtis, kad nelygumus „paslėps“ klijai.
7 klaida. Lauko danga be atsparumo šalčiui
Lauke ir neapšildomose patalpose plytelės turi atlaikyti užšalimo ir atšilimo ciklus. Tam svarbiausia vandens įgeriamumas: šalčiui atsparios akmens masės plytelės įgeria labai mažai vandens, paprastai ne daugiau kaip 0,5 %. Porėta plytelė prisigeria drėgmės, ši žiemą užšąla, ir glazūra ima trūkinėti.
Lietuvos klimate, kur temperatūra per žiemą daug kartų svyruoja apie nulį, šis rodiklis svarbesnis nei dizainas.
Papildoma klaida: siūlės pasirenkamos paskutinę akimirką
Siūlių plotis ir glaistas lemia daugiau, nei atrodo. Rektifikuotų plytelių, kurių kraštai nušlifuoti tiksliai, siūlės gali būti siauros, apie 2 mm. Nerektifikuotoms reikia platesnių, kad būtų galima kompensuoti nedidelius matmenų skirtumus.
Įprastas cementinis glaistas tinka daugumai patalpų. Dušo zonoje ir virtuvės sienelėje virš stalviršio verta svarstyti epoksidinį glaistą. Jis nesugeria nešvarumų ir riebalų, neplyšta nuo drėgmės. Su juo dirbti sudėtingiau, todėl ne kiekvienas meistras jį renkasi noriai, tad tai verta aptarti iš anksto.
Glaisto spalva taip pat keičia vaizdą. Šviesios siūlės ant tamsių plytelių išryškina tinklelį, o plytelių tono siūlės paviršių sulieja. Šviesų glaistą grindyse sunkiau išlaikyti švarų, todėl prieškambaryje dažniau renkamasi pilkas atspalvis.
Dar vienas mažai žinomas dalykas – siūlių glaisto pirmosios savaitės. Cementinis glaistas visiškai sukietėja tik po kelių parų, todėl tuo metu grindų nereikėtų plauti stipriomis valymo priemonėmis. Kai kurie meistrai, praėjus kelioms savaitėms, siūles papildomai padengia impregnantu, kuris mažina nešvarumų įgeriamumą.
Kaip išvengti klaidų praktiškai
Prieš eidami rinktis, pasiruoškite tris dalykus:
- Kiekvienos patalpos grindų ir sienų plotą bei angų matmenis.
- Informaciją apie pagrindą: betonas, gipso kartonas, šildomos grindys ar senos plytelės.
- Patalpos paskirtį ir apkrovą: vonia, prieškambaris, terasa, virtuvė.
Su šia informacija konsultantas parduotuvėje, pavyzdžiui, „Ermitažo“ apdailos skyriuje, ar meistras galės patarti ne tik dėl išvaizdos, bet ir dėl klasės, klijų bei siūlių glaisto.
Klojant taip pat verta paprašyti meistro maišyti plyteles iš kelių dėžių vienu metu. Taip net nedideli tos pačios partijos atspalvių skirtumai pasiskirsto tolygiai ir nesusidaro ryškesnių ar tamsesnių plotų.
Paskutinis patarimas: parsineškite bent vieną pavyzdinę plytelę namo ir pažiūrėkite į ją natūralioje šviesoje, ryte ir vakare. Parduotuvės apšvietimas spalvas dažnai iškreipia, o grindys liks jums dešimtmečiams.