Esmė: tinkamas darbo stalo aukštis yra toks, kai sėdinčio ar stovinčio žmogaus alkūnės sulenktos maždaug stačiu kampu, o pečiai atpalaiduoti. Vieno „teisingo“ skaičiaus nėra – jis priklauso nuo ūgio, kėdės ir net avalynės.
Biuro baldų standartai atsirado ne dėl estetikos. Jie atsirado todėl, kad žmonės, aštuonias valandas per dieną praleidžiantys prie stalo, ėmė masiškai skųstis kaklo, pečių ir riešų skausmais. Tai, kas anksčiau buvo vadinama „patogumo reikalu“, šiandien aprašyta normose. Tik dauguma darbdavių ir darbuotojų jų niekada neskaitė.
Ką nustato Europos standartas
Biuro darbo stalų matmenis Europoje apibrėžia standartas EN 527-1. Fiksuoto aukščio stalui jame numatytas maždaug 74 cm aukštis, o sėdėjimo ir stovėjimo stalams – platus reguliavimo intervalas, apytiksliai nuo 65 iki 125 cm. Skaičius „74“ nėra atsitiktinis: jis atitinka vidutinio ūgio suaugusiojo poreikius, kai naudojama reguliuojama kėdė.
Bėda ta, kad „vidutinis“ žmogus egzistuoja tik statistikoje. 160 cm ūgio darbuotoja prie 74 cm stalo kels pečius, o 195 cm kolega kuprinsis. Kėdė problemą išsprendžia tik iš dalies: pakėlus sėdynę, kojos nebesiekia grindų ir prireikia pakojo.
Lietuviški reikalavimai darbo vietai
Lietuvoje darbo vietas, kuriose dirbama su kompiuteriu, reglamentuoja Darbo su videoterminalais saugos ir sveikatos nuostatai. Juose kalbama ne apie konkrečius centimetrus, o apie principus: darbo paviršius turi būti pakankamo dydžio ir nesukeliantis atspindžių, o darbuotojas turi galėti patogiai įsirengti darbo vietą ir keisti kūno padėtį.
Paskutinis punktas dažniausiai praleidžiamas pro akis. Kūno padėties keitimas nėra prabanga – tai rekomendacija, kurią darbo medicinos specialistai kartoja jau dešimtmečius.
Kodėl stovėjimas tapo normos dalimi
Ilgas statinis sėdėjimas siejamas su prastesne kraujotaka kojose ir didesne nugaros apkrova. Tačiau ilgas stovėjimas vienoje vietoje – taip pat ne išeitis: jis apkrauna venas ir pėdas. Todėl šiuolaikinė ergonomika kalba ne apie pasirinkimą „sėdėti ar stovėti“, o apie kaitaliojimą.
Čia atsiranda praktinis sprendimas, kurį vis dažniau renkasi įmonės: reguliuojamo aukščio stalas leidžia vienai darbo vietai prisitaikyti prie bet kurio darbuotojo ir per dieną kelis kartus keisti padėtį be jokio papildomo inventoriaus. Tai matyti ir iš pasiūlos: biuro įrangos kataloguose, pavyzdžiui, „AJ Produktai“, tokie stalai šiandien užima atskirą kategoriją, o ne nišinę vietą.
„Dažniausia klaida – stalą pakelti per aukštai. Stovint alkūnės turi likti sulenktos maždaug 90 laipsnių kampu, o riešai – tiesūs. Jei klaviatūra yra virš alkūnių linijos, pečiai per valandą pavargsta labiau nei sėdint“, – aiškina darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė.
Kaip pasitikrinti savo darbo vietą per dvi minutes
- Atsisėskite ir laisvai nuleiskite rankas. Sulenkite alkūnes – dilbiai turėtų gulėti ant stalo, nekeliant pečių.
- Patikrinkite pėdas: jos turi remtis į grindis ar pakoją visu padu.
- Monitoriaus viršutinis kraštas turi būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau, o atstumas iki jo – maždaug ištiestos rankos ilgis.
- Atsistoję pakartokite tą patį alkūnių testą ir užsirašykite abu aukščius.
Paskutinis žingsnis svarbesnis, nei atrodo. Kai turite du konkrečius skaičius, padėties keitimas užtrunka kelias sekundes, o ne „ieškojimą“, kuris greitai atsibosta. Daugelis elektrinių stalų leidžia šias padėtis įsiminti mygtuku.
Mažiau žinomi niuansai
Pirma, standartai kalba ne tik apie aukštį, bet ir apie laisvą erdvę kojoms po stalu. Užgriozdinta apačia – sistemos blokas, dėžės, spintelė – priverčia sėdėti pasisukus.
Antra, elektriniams stalams svarbi ne tik keliamoji galia, bet ir stabilumas aukščiausioje padėtyje. Siūbuojantis stalas po savaitės nustojamas kelti.
Trečia, avalynė keičia matmenis. Aukštakulniai ar storapadžiai batai stovint prideda kelis centimetrus, todėl aukštį verta pasitikrinti tomis dienomis, kai avite skirtingai.
Ketvirta, kabeliai. Pakėlus stalą per pusę metro, per trumpi laidai atsijungia arba ištraukia kištukus. Kabelių kanalas ar lankstus laikiklis išsprendžia problemą, kurios dauguma nepastebi iki pirmo užgesusio ekrano.
Ką daryti, jei stalas nereguliuojamas
Ne kiekvieną darbo vietą galima pakeisti iš karto. Jei stalas fiksuoto aukščio, pradėkite nuo kėdės: nustatykite sėdynę taip, kad alkūnės būtų stalo paviršiaus lygyje. Jei tada kojos nebesiekia grindų, naudokite pakoją – tai pigiausias ergonomikos sprendimas iš visų. Klaviatūrą ir pelę laikykite arti stalo krašto, kad nereikėtų tiesti rankų, o monitorių pakelkite stovu ar bent keliomis tvirtomis knygomis.
Aukštam žmogui per žemas stalas – sunkesnė problema. Kartais padeda paaukštinimo elementai, tačiau naudoti verta tik tuos, kuriuos leidžia stalo gamintojas, kitaip nukenčia stabilumas. Tai ne idealas, bet gerokai geriau nei kasdien prisitaikyti prie netinkamo aukščio.
Kiek laiko stovėti
Teisės akto, kuris nurodytų konkrečias minutes, nėra. Praktikoje ergonomai rekomenduoja keisti padėtį kas 30–60 minučių ir pradėti nuo trumpų stovėjimo intervalų. Organizmui reikia kelių savaičių, kad prisitaikytų, ypač pėdoms. Minkštas kilimėlis po kojomis sumažina nuovargį labiau, nei galima tikėtis iš tokio paprasto daikto.
Normos sukurtos vidutiniam žmogui. Gera darbo vieta – tokia, kuri pritaikyta konkrečiam.